12/03/2026
Klubų sąnarių displazija (HD) ir alkūnių sąnarių displazija (ED) yra vystymosi ortopediniai sutrikimai, kurie vidutiniais ir sunkiais atvejais šunims reiškia skausmą, funkcijos praradimą, osteoartritą ir trumpesnę gyvenimo trukmę. Ši našta tarp veislių pasiskirsčiusi labai netolygiai.
Švedijoje rentgenogramos iš klinikų siunčiamos centralizuotam vertinimui Švedijos kinologų klubui (SKC), ten įvertinamos, o rezultatai įrašomi į duomenų bazę ir yra viešai prieinami. Tokia sistema mažina selektyvių pranešimų riziką, kai pateikiami tik geri rezultatai. Tokius duomenis galima laikyti pakankamai objektyviais ir patikimais, be to, juose bus tik grynaveisliai šunys. Taigi švedų tyrėjai analizavo 2007–2016 m. patikrų rezultatus, taikė griežtą atranką pagal amžių (daugumai veislių 12–24 mėn., kai kurioms didelėms – 18–30 mėn.), atmetė įrašus be švediškos registracijos, su senomis vertinimo sistemomis ir tt. Po duomenų valymo HD analizei liko 72 veisles atstovavę 114568 šunys, ED analizei - 46 veislėms priklausę 78504 keturkojai.
HD vertinta pagal FCI sistemą (A–E, kur A/B laikoma norma ar arti normos, o C/E jau yra displazija; oficialus įvertinimas remiasi blogesniu iš abiejų klubų). Vertinant ED 0–3 yra osteoartrito laipsniai, jie susieti su osteofitų dydžiu, taip pat kai kuriais atvejais aukštesnis balas skiriamas ir dėl aiškių pirminių pažeidimų ar jų netiesioginių požymių.
Žvelgiant į bendrą visos imties HD vaizdą, skaičiai atrodo pakenčiami, kadangi 53,8% šunų turėjo HD A, 26,4% – HD B, 13,9% – HD C, 5,1% – HD D ir 0,8% – HD E. Tačiau juk veislės radikaliai skiriasi tarpusavyje. Yra veislių, kur HD paplitimas (C–E) stulbinamai didelis. Tai Bordo dogai (75,4%), bulmastifai (65,1%), amerikiečių Stafordšyro terjerai (64,2%). TOP10 atrodo taip: Bordo dogai, bulmastifai, amerikiečių Stafordšyro terjerai, ilgaplaukiai senbernarai, Stafordšyro bulterjerai, niūfaundlendai, Bretanės epanjoliai, Cane corso, čiau čiau, lapių elniaganiai. Žemiausi HD įverčiai būdingi trumpaplaukiams koliams (2,0%), Rytų Sibiro laikoms (2,8%) ir kurtsharams (4,7%). Atrodo, tarp sunkiausiai paveiktų veislių daug mastifų tipo, giminingų veislių, turinčių panašią masyvią anatomiją ir didesnį kūno svorį.
Bendroje imtyje dauguma šunų turėjo ED 0 (86,8%), ir tik 9,0% – ED 1, 2,8% – ED 2 ir 1,4% – ED 3. Blogiausia situacija su alkūnėmis pastebėta čiau čiau (65,2%), Bordo dogams (40,0%), amerikiečių Stafordšyro terjerams (34,9%). Top10 labiausiai paveiktų veislių yra čiau čiau, Bordo dogai, amerikiečių Stafordšyro terjerai, niūfaundlendai, ilgaplaukiai senbernarai, rotveileriai, bulmastifai, Cane corso, baltieji šveicarų aviganiai ir Stafordšyro bultejerai. Sunkios ED (ED 3) atvejai labiausiai paplitę tarp čiau čiau, Bordo dogų, Niufaundlendų ir ilgaplaukių senbernarų. Geriausiai su alkūnėmis sekasi sekasi bokseriams (1,0%), hovavartams (1,4%), dobermanams (1,5%) ir Australijos kelpiams (1,5%). Kai kurių veislių ED paplitimas Švedijoje nesutampa su kitų šalių rezultatais (pvz., Jungtinėje Karalystėje padidėjusi klinikinės alkūnės sąnario ligos rizika čiau čiau ar niufaundlendo veislės šunims nenustatyta), kas leidžia įtarti geografinę variaciją, skirtingus veislių populiarumus arba tai, kad klinikinė reikšmė tarp veislių nėra vienoda, ypač kai tas pats vertinimo balas ne visada reiškia tokį patį funkcinį poveikį.
Analizuojant 77487 šunis, kuriems tirti ir klubai, ir alkūnės, paaiškėjo, kad blogesnis HD įvertinimas statistiškai reikšmingai siejasi su blogesniu ED įvertinimu. ED 2–3 turėjo 2,8% šunų su HD A ir 9,7% šunų su HD D/E. Tačiau šis ryšys nėra vienodai išreikštas visoms veislėms ir akivaizdi koegzistencija ryški tik daliai veislių (tarp jų – australų aviganiai, Berno zenenhundai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai ir Labradoro retriveriai, rotveileriai, Stafordšyro bulterjerai). Veislės, kuriose vidutinio–sunkaus HD (D/E) ir vidutinio–sunkaus ED (ED 2–3) sankirta rimčiausia, yra bordo dogai, čiau čiau, niūfaundlendai, bulmastifai ir ilgaplaukiai senbernarai.
Prevalence of hip and elbow dysplasia in young adult dogs in Sweden; Karolina Engdahl, Sofia Malm Persson, Linda Andersson, Sara Ringmark, Charlotte Reinhard Bjørnvad, Åke Hedhammar, Katja Höglund. First published: 04 January 2026 https://doi.org/10.1002/vetr.70224
