04/08/2026
Šiandien nusprendžiau pakalbėti tema, kuri man labai nepatogi. Nešiojausi ją mintyse ir širdyje ne vienerius metus, atidėliodavau šį pokalbį, rasdavau priežasčių, kodėl geriau apie tai nekalbėti.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis vis dažniau į kirpyklą atvedami labai stipriai susivėlę augintiniai. Kalbu ne apie kelis kaltūnėlius, o apie tokias sąvėlas, į kurias nebeįmanoma įkišti šukų – kailis būna virtęs purvo, žolių ir susivėlusių plaukų „akmeniu“.
Pabandykime į šią situaciją pažvelgti iš trijų pusių.
Pirmoji – šuns šeimininko. Dažnai iš pokalbių suprantu, kad požiūris būna toks: „Tam juk ir atvedžiau į kirpyklą – sutvarkysite kailį. Namuose jis nesileidžia šukuojamas, o jūs esate specialistė, mes už tai mokame.“
Antroji – mano, kaip kirpėjos. Registruodama vizitą, laiką planuoju tvarkingai prižiūrėtam šuniukui, kuris lankosi reguliariai. Žinau, kiek laiko užtrunka vienos ar kitos veislės kailio priežiūra, pasilieku laiko klientų pasikeitimui ir darbo vietai susitvarkyti.
Tačiau kai šunelis atvyksta stipriai apleistu, peraugusiu ir susivėlusiu kailiu, procedūra užtrunka gerokai ilgiau, reikia daugiau priemonių ir daugiau fizinių pastangų. Dažnai nebespėju per numatytą laiką, todėl vėluoja ir kitų klientų vizitai. O juk kiekvienas planuojame savo dieną ir savo laiką. Tai sukelia nepatogumų.
Trečioji – paties šuniuko. Tokia procedūra jau nebėra malonus SPA. Tenka dirbti greičiau, nebelieka laiko apsiprasti, pažaisti ar ramiai pelnyti šuns pasitikėjimą. Bandant iššukuoti stiprias sąvėlas sudirginama oda, šuniui skauda ir jis patiria daug streso. Nors nemažai mano keturkojų klientų po procedūros net nenori keliauti namo, nes kirpykloje jaučiasi saugiai, tokiais atvejais jiems ši patirtis tampa gerokai sunkesnė.
Šiandien daug kalbame apie gyvūnų gerovę. Todėl pradėkime nuo savęs – nuo savo, kaip šeimininkų, atsakomybės. Prieš įsigydami šunį nuoširdžiai paklauskime savęs: ar turėsime laiko jį vedžioti, dresuoti, maudyti ir reguliariai prižiūrėti jo kailį?
Mylėkime savo augintinius ne tik žodžiais, bet ir kasdieniais darbais.
Kartais išgirstu tokius paaiškinimus: – „Pas jus buvo didelės eilės, todėl per tą laiką susivėlė.“ – „Nesileidžia šukuojamas.“ – „Buvo paliktas kaime.“ – „Buvo pas tėvus.“ – „Pirkome vaikui, bet jis nešukuoja.“
Suprantu, kad gyvenime nutinka įvairių situacijų. Tačiau labai norėčiau, kad tokie paaiškinimai netaptų priežastimi pamiršti pagrindinį dalyką – mūsų atsakomybę už gyvūną, kurį patys pasirinkome auginti.
Labai prašau šio įrašo nepriimti kaip priekaišto ar įžeidimo. Norėčiau tik paskatinti sustoti ir susimąstyti.
Nuoširdžiai myliu visus savo keturkojus klientus ir visada laukiu jų sugrįžtant – tik labai norisi, kad kiekvienas jų atvyktų ne tik gražesnis, bet ir laimingesnis♥️