Lina Tilvikaitė/JSK "Ties Baltija"

Lina Tilvikaitė/JSK "Ties Baltija" Vedu pamokas raiteliams, kurie nori geriau suprasti žirgą, jo judesį, kontaktą, lavinti sėdėseną. Esu sertifikuota RTRT instruktorė.

RTRT - žąslų priėmimas per atsipalaidavimą • nervų sistemos reguliacija • judesio ir laikysenos pokyčiai

Mėgstu šią istoriją. Apie patirtį ir vertę.---Vienam didžiuliam jūrų laivui sugedo variklis. Laivas stovėjo uoste, o ger...
12/09/2026

Mėgstu šią istoriją. Apie patirtį ir vertę.

---

Vienam didžiuliam jūrų laivui sugedo variklis. Laivas stovėjo uoste, o geriausi mechanikai kelias dienas bandė surasti gedimą. Jie ardė, tikrino, matavo, keitė detales – niekas nepadėjo.

Galiausiai buvo pakviestas senas meistras, kuris daugybę metų dirbo su tokiais varikliais.

Jis ramiai apėjo variklį, ilgai klausėsi jo, pridėjo ranką prie kelių vietų, tada paprašė atnešti plaktuką.

Meistras pakėlė plaktuką ir vieną kartą lengvai stuktelėjo į vieną konkrečią variklio vietą.

Variklis iš karto užsivedė.

Po kelių dienų laivo savininkas gavo sąskaitą: 10 000 dolerių.

Jis pasipiktino:

Dešimt tūkstančių už vieną plaktuko smūgį? Parašykite detalią sąskaitą.

Meistras paraše:

Vienas plaktuko stuktelėjimas - 2 €
Žinojimas, kur stuktelėti - 9 998 €

Sąskaita buvo apmokėta.

---

Prieš daugelį metų dalyvavau vienuose mokymuose kaip žiūrovė. Tuo metu jie man kainavo nemažus pinigus. Ir dar daugiau sumokėjo tie, kurie pasiėmė pamokas su savo žirgu. Stebėjau vieną tokią pamoką.

Pamoka truko 1 val. Ir didžiąją jos dalį žirgas ir žmogus tiesiog stovėjo. Negaliu kalbėti už tą žmogų, ką jam davė ta pamoka, bet tai, ką pamačiau aš ir ką supratau, buvo verta visų sumokėtų pinigų.

Vienas dalykas (o gal ir daugiau, nes jau ne viską pamenu) per visas tris dienas.

Kodėl jis įsiminė man labiausiai? Turbūt dėl to, jog leido pamatyti ir suprasti platesnį vaizdą. Ryšį tarp žirgo priekio ir galo. Apie tai, kaip teisingai įtakoti žirgo svorio centrą, kad žirgas netrumpėtų kūne (ypač kakle). Tai yra viena didžiausių problemų, kurią matau aplink.

Dėka šios pamokos daug kas atsistojo į savo vietas. Ėmiau labiau suprasti ir jausti dalykus, kurių man niekas nesugebėjo paaiškinti. Nes visi iki tol girdėti aiškinimai ateidavo iš klaidingų įsitikinimų.

Tai mane nukreipė ten, kur radau dar daugiau atsakymų ir aiškumo.

Ir iki pat šiol mane labiausiai įkvepia ne tai, ką jau galiu padaryti. O tai, kad vis labiau suprantu priežastingumą, ryšius, žirgą ir save.

Man tai yra neįkainojama.

Lina 🧡

Mano pirmas įrašas čia. Prieš 10 metų.🙏•••Prieš du metus likimas susiklostė taip, kad pačiu laiku spėjau į ST Mastery tr...
10/09/2026

Mano pirmas įrašas čia. Prieš 10 metų.🙏

•••

Prieš du metus likimas susiklostė taip, kad pačiu laiku spėjau į ST Mastery traukinį. Vis dar juo riedu, kelionė vis dar tęsiasi. Ir nebuvo nė dienos, kad būčiau to pasigailėjusi.

Iki tol, jau kurį laiką, jojimas neteikė džiaugsmo, jaučiausi tarsi "mirkčiau savo sultyse". Techninių įgūdžių lyg ir netrūko, informacijos irgi... Bet vieną akimirką suvokiau, jog reikėjo žiūrėti ne į priekį, o atsigręžti atgal. Į pagrindus.

Raitelis be tvirtų pagrindų - tai kaip namas be pamatų.

ST dėka į žirgą pažvelgiau kitomis akimis. Po truputį pradėjau matyti jį kaip visumą, suprasti, kaip jis juda, kaip jis jaučiasi. Ir tada joti pasidarė daug sunkiau. Ne fiziškai, bet protiškai. Po užsiėmimo būdavau pavargusi nuo ilgo susikoncentravimo į žirgą bei save. Bet man tas labai patiko!

Kai pradėjau ST šalia žirgų jau buvau praleidusi daugiau nei 10 metų, "patyrusios" raitelės akimis ši metodika man pasirodė tokia lengva ir paprasta. Visiškas pradžiamokslis. Bet pradėjusi kastis giliau pamačiau, kiek aš nežinojau, bet privalėjau žinoti jodama visus tuos metus.

Marijke susistemino begalę informacijos, kurią mums paliko senieji jojimo meistrai, gyvenę tais laikais, kai jojimas buvo viena iš meno sričių. Žirgai būdavo ruošiami ilgus metus, nes dažniausiai jie buvo ruošiami dalyvauti mūšiuose. Tokie žirgai turėjo itin gerai mokėti nešti save, reaguoti į menkiausias sėdėsenos, kojų komandas, o raitelio rankos būtų laisvos, tam, kad jis galėtų pulti priešininką. Žirgų paruošimo procese buvo neskubama, nes buvo lavinamas ne tik jo kūnas, bet ir dvasia. Kad žirgas pasitikėtų savimi, jis turi fiziškai gebėti atlikti tam tikrus elementus. Viskas buvo daroma palaipsniui, o už skubėjimą ruošiant žirgą raitelis buvo baudžiamas.

Nemažai šiais laikais jojamų žirgų yra labai priklausomi nuo raitelio komandų. Jie paklusnūs, bet nesavarankiški. Nes jų nemoko nešti savęs, vietoj to raitelis vis stipriau "vairuoja" žirgą. Iš savo patirties galiu pastebėti, jog ne kartą teko joti ar vaikyti ne jauną, "varžybinį" žirgą, retas kuris mokėjo taisyklingąi bėgti ratu ar nešti save neprarandant pusiausvyros. Mokinant pagal ST žirgui padedama tapti simetriškam ir lavinamas jo gebėjimas nešti save. Raitelis tampa tarsi tarpininku, kuris moko žirgą judėti pusiausvyroje kartu su raiteliu.

Visi pratimai atliekami ne tam, kad parodyti, jog žirgas geba juos atlikti, tačiau tam, kad jis taptų stiprus, lankstus ir pasitikintis savimi.

Noriu padrąsinti visus mokytis, būti mokomiems ir jums pavyks. Juk visi mes drėbti iš to paties molio!

•••

Lina 🧡

„Kokius žąslus naudoji per RTRT?“Tai turbūt vienas dažniausių klausimų, kurį gaunu.Ir kartu matau vieną labai dažną prie...
09/09/2026

„Kokius žąslus naudoji per RTRT?“

Tai turbūt vienas dažniausių klausimų, kurį gaunu.

Ir kartu matau vieną labai dažną prielaidą: jeigu aš naudoju tam tikrus žąslus RTRT metu, vadinasi, su jais žirgui bus geriau ir jojimo metu.

Nebūtinai.

Dažnai žmonėms netgi sakau: jeigu jūsų žirgas su dabartiniais žąslais neturi didelių problemų, neskubėkite jų keisti vien todėl, kad tokius naudoju aš.

Kodėl?

Nes RTRT metu žąslus naudoju visai kitu tikslu, net ir jojimo metu.

Aš juos naudoju kaip įrankį, kuris padeda man „skaityti“ žirgo kūną. Per kontaktą jaučiu, kur atsiranda įtampa, kaip ji keičiasi ir kada kūnas pradeda ją paleisti. Tai visai kita funkcija nei vien perduoti komandas.

Tam reikia labai subtilaus jutimo. Ir tai nėra žąslų savybė – tai įgūdis, kurį reikia lavinti.

Čia matau vieną dažną klaidą. Mes labai lengvai supainiojame įrankį su rezultatu. Atrodo, kad nusipirkus tuos pačius žąslus gausime tą patį efektą. Tačiau efektą kuria ne vien žąslai. Jį kuria tai, kaip jie naudojami, kokią informaciją gebame per juos pajusti ir ką su ta informacija darome.

Tai nereiškia, kad žąslai neturi reikšmės.

Priešingai – man labai svarbu, kad žąslai anatomiškai tiktų konkrečiam žirgui. Žirgų burnos nėra vienodos. Skiriasi liežuvio dydis, gomurio aukštis, žandikaulio forma, jautrumas. Todėl tai, kas patogu vienam žirgui, nebūtinai bus patogu kitam.

Tačiau anatomiškai tinkantys žąslai dar negarantuoja gero kontakto. Ir geros rankos nepanaikina netinkamų žąslų sukuriamo diskomforto.

Todėl visada reiktų pradėti nuo klausimo: kokiu tikslu mes renkamės vienus ar kitus žąslus?

Nes tas pats įrankis gali atlikti visiškai skirtingą vaidmenį. Mano rankose RTRT metu jis turės vieną paskirtį. Jūsų rankose jojant jis gali turėti visai kitą.

Lina 🧡

Dauguma mūsų – ir aš tarp jų – į žirgų pasaulį atėjome iš meilės.Todėl, kalbėdama apie tai, kas šiandien vyksta žirgų sp...
01/09/2026

Dauguma mūsų – ir aš tarp jų – į žirgų pasaulį atėjome iš meilės.

Todėl, kalbėdama apie tai, kas šiandien vyksta žirgų sporte, nenoriu ieškoti kaltų. Nemanau, kad dauguma žmonių sąmoningai siekia kenkti žirgui. Dažniausiai mes darome taip, kaip buvome išmokyti, ir taip, kaip tuo metu mokame geriausiai.

Tačiau meilė be žinių gali būti akla.

Todėl mano tikslas nėra pasakyti, kas teisus ar kas teisinga. Mano tikslas – priminti tai, kas lengvai pasimeta tarp rezultatų, technikos ir ambicijų.

Priminti, kad jojimo meistriškumas reikalauja ne tik praktikos. Jis prasideda nuo noro suprasti – anatomiją, biomechaniką, judėjimą.

Priminti, kad jojimas gali būti mažiau mechaniškas. Jis gali būti intuityvesnis, lengvesnis, švelnesnis ir sąmoningesnis.

Priminti, kad kiekvieną kartą sėsdami į balną atsinešame ne tik savo kūną. Atsinešame savo ketinimą, savo įtampą, savo skubėjimą arba ramybę. Žirgas visa tai jaučia. Kūnu.

Todėl verta ir būtina savęs nuolat klausti: kokį mane šiandien jaučia žirgas? Ar mano veiksmai jam padeda? Kaip jis jaučiasi kiekviename žingsnyje? Kaip jis supranta mano prašymą?

Siekti partnerystės, o ne paklusnumo.

Balne jausti pagarbą ir nuolankumą.

Ir vis prisiminti, dėl ko šiandien esu su žirgu. Ar tam, kad iš jo kažką gaučiau? O gal tam, kad geriau jį suprasčiau?

Kol renkame patirtį, mums visiems reikia kompaso. Bet ne tik tada, kai dar tik pradedame.

Jo reikia ir tuomet, kai girdime dešimt skirtingų patarimų. Kai matome, kaip dirba kiti. Kai autoritetai sako skirtingus dalykus. Kai lengva pasimesti tarp metodų, nuomonių ir pažadų.

Mane tas kompasas visada grąžina prie kelių labai paprastų tiesų.

Žirgas, kaip ir tu ar aš, jaučia skausmą, diskomfortą, suvaržymą, sunkumą ir baimę. Jis taip pat jaučia lengvumą, saugumą, laisvę ir pasitikėjimą.

Jis, kaip ir mes, jaučia, ką reiškia nešti papildomą svorį. Tai keičia jo pusiausvyrą, judėjimą ir visą kūną.

Ir jis, kaip ir mes, mokosi geriausiai tada, kai jaučiasi saugus.

Nepamirškime šių paprastų tiesų.

Nes žirgas skausmą dažniausiai išgyvena tyliai.

Jis negali pasakyti, kad jam skauda. Negali paaiškinti, kur jam per sunku, kad jis praranda pusiausvyrą ar jaučia baimę. Jis tai parodo tik savo kūnu.

O visa kita – jau mūsų pasirinkimas.

Pasirinkimas sustoti ir įsiklausyti. Pasirinkimas pamatyti tada, kai tai nepatogu, kai tai verčia abejoti tuo, ką iki šiol laikėme teisinga, ar keisti savo įpročius.

Žirgas kalba nuolat.

Klausimas tik – ar mes renkamės jį išgirsti.

Lina 🧡

Planuoju daryti užsakymą odiniams pavadžiams iš gamintojo Lenkijoje. Jie yra ilgesni nei standartiniai, ~170 cm. (vieno ...
26/08/2026

Planuoju daryti užsakymą odiniams pavadžiams iš gamintojo Lenkijoje. Jie yra ilgesni nei standartiniai, ~170 cm. (vieno pavadžio ilgis), todėl tinkami RTRT užsiėmimams, ypač su didesniu žirgu, ir, aišku, jojimui. Su kilpute, leidžiančia pasitrumpinti ar pasiilginti pavadžius.

Jei norėtumėte užsisakyti, brūkštelkit man asmenine žinute.

Puikus pavyzdys, kaip turėtų save nešti sutelktas žirgas. Su ilga ar tendenciją ilgėti išlaikančią "top line" ir kaklu, ...
26/08/2026

Puikus pavyzdys, kaip turėtų save nešti sutelktas žirgas. Su ilga ar tendenciją ilgėti išlaikančią "top line" ir kaklu, žemėjančiu, daugiau svorio nešančiu galu, t.y. galinėmis kojomis. Atviru žirgo pagurkliu, nosimi priekyje. Žirgo svorio centras pasislinkęs atgal.

Sutelkimas - tai ne žirgo judesio ar kūno užtrumpinimas rankomis.

Tai - žirgo gebėjimo keisti savo svorio centrą, priimti ir nešti daugiau svorio galinėmis kojomis rezultatas.

Na, o kelias link jo turėtų prasidėti nuo tada, kai žirgas tik pradedamas dirbti. Bet ne taip, kaip daugelis galvoja...🙃

Lina 🧡

Kuo daugiau informacijos apie žirgus turime, tuo lengviau joje pasiklysti.O kur dar aibė patarimų įvairiems atvejams. Je...
20/08/2026

Kuo daugiau informacijos apie žirgus turime, tuo lengviau joje pasiklysti.

O kur dar aibė patarimų įvairiems atvejams. Jei žirgas sunkus ant priekio – reikia stiprinti galą. Jei kreivas – tiesinti. Jei nenuleidžia galvos – mokyti nuleisti. Jei kažkur įsitempęs – tempti, masažuoti, atpalaiduoti. Ir aš visai nenoriu pasakyti, kad visa tai yra blogai ar neteisinga. Dažniausiai tame yra tiesos.

Tik realybėje žirgas nesusideda iš tokių atskirų dalių.

Negali žiūrėti tik į galines kojas ir pamiršti, kas tuo metu vyksta priekyje. Negali žiūrėti tik į kaklą, nematydamas nugaros, krūtinės ląstos, pusiausvyros. Net įtampa kažkur vienoje vietoje nebūtinai reiškia, kad būtent ten ir yra problema. Visas kūnas kažkaip prisitaiko, kažką kompensuoja, kažkur laiko save, kad galėtų išlaikyti pusiausvyrą ir atlikti tai, ko mes prašome.

Tada labai lengva užsikabinti už vieno dalyko ir nueiti gana toli į šoną.

Pavyzdžiui, žinome, kad norime aktyvesnių galinių kojų, ir pradedame koncentruotis tik į jas. Bet ar tuo metu matome, ką daro visas likęs žirgas? Arba žinome, kad žemyn ir pirmyn einantis kaklas gali būti geras dalykas, ir tada pradedame ieškoti tos padėties. Bet juk galvą žemyn žirgas irgi gali nuleisti labai skirtingai. Ir ne kiekvienas iš tų variantų reiškia tą patį.

Tas pats su sutelkimu, lengvu priekiu, „gražia“ laikysena. Kartais vaizdas iš išorės jau panašus į tą, kurio ieškome, bet būdas, kuriuo žirgas iki jo atėjo, gali būti visai ne tas.

Todėl aš stengiuosi nežiūrėti į žirgą ir galvoti, kaip jis turėtų atrodyti, bet klausti – kodėl jis dabar atrodo būtent taip? Kodėl šitoje vietoje sutrumpėjo? Kodėl čia prarado pusiausvyrą? Kodėl po mano veiksmo kažkas pagerėjo, o gal kaip tik pasidarė sunkiau?

Teorijos reikia. Kad apskritai galėtume apie tokį sudėtingą dalyką kalbėti, turime jį išskaidyti. Vieną dieną mokomės apie pusiausvyrą, kitą apie galines kojas, kaklą, krūtinės ląstą, nervų sistemą, raumenis...

Bet kažkuriuo momentu visa tai reikia vėl sudėti į vieną žirgą.

O čia ir prasideda sunkioji dalis :) Nes tas žirgas, apie kurį skaitėme teorijoje, ir tas, kuris dabar stovi prieš mus, nėra visai tas pats žirgas. Šitas turi savo kūną, savo įpročius, asimetrijas, įtampas, ankstesnes patirtis, kažko bijo, kažkur jam sunku, kažką jis jau išmoko kompensuoti. Ir dar šalia stovime mes, su savo kūnu, savo veiksmais ir savo supratimu.

Todėl man už viską labiausiai patinka mokyti(s) gyvai.

Kai galima žiūrėti į tikrą žirgą ir kalbėtis apie tai, ką matome. Sustoti. Paklausti. Kodėl dabar taip? Kas pasikeitė? Kodėl šito netaisome? Kas nutiks, jei padarysime kitaip? Ir tada iš karto matyti žirgo atsakymą.

Labai dažnai (ypač, kai dirbame vieni) mums reikia ne žinoti, kokį konkretų veiksmą ar pratimą atlikti. Labiau trūksta gebėjimo susigaudyti, kada, kodėl ir ar apskritai jo reikia.

Būtent apie tokį mokymąsi ir bus mano praktinis darbo nuo žemės seminaras.

Jis bus ne apie „darykite taip ir gausite štai tokį rezultatą“. Vietoje to, mes kartu žiūrėsim į visą žirgą, kalbėsim, diskutuosim, jungsim tuos atskirus teorijos gabaliukus ir bandysim suprasti, kas vyksta čia ir dabar.

Nes teorijoje atsakymas dažnai atrodo gana aiškus.

Su tikru žirgu viskas paprastai būna šiek tiek įdomiau :)

Vietų dar yra.

Lina 🧡

Dažnai bandydami suprasti žirgą mes viską labai apsunkiname. Ir pasimetame. Ieškome paaiškinimų biomechanikoje, nervų si...
18/08/2026

Dažnai bandydami suprasti žirgą mes viską labai apsunkiname. Ir pasimetame. Ieškome paaiškinimų biomechanikoje, nervų sistemoje, treniravimo teorijoje, nors nemažai dalykų galime suprasti tiesiog per save.

Žirgas, aišku, nėra žmogus. Bet jis, kaip ir mes, jaučia labai paprastus dalykus – kada jam patogu, o kada ne, ar jis pusiausvyroje, o ją praranda, kada kažkas jį laiko ar riboja, kada kūnas įsitempia ir kada gali paleisti.

Mes juk irgi įsitempiame, kai prarandame pusiausvyrą. Jei kažkas mus stumia, ieškome, kur atsiremti. Jei laukiame kažko nemalonaus, kartais įsitempiame dar prieš tam įvykstant. O jei jaučiamės saugiai ir stabiliai, visai kitaip kvėpuojame, judame ir reaguojame.

Dėl to kartais labai verta pabandyti žirgo situaciją pajusti savo kūnu. Ne įsivaizduoti, kad žinome, ką jis galvoja, bet prisiminti, kaip tavo kūnas reaguoja į spaudimą, nestabilumą, įtampą, atramą ar palengvėjimą.

Taip mes galime priartėti prie supratimo, ką jam reiškia tai, ką su juo darome.

Lina 🧡

Akimirkos iš RTRT dirbtuvių 🙌 Ačiū ačiū visiems dalyvavusiems - už norą geriau suprasti žirgą, atrasti, ką gali mūsų ran...
10/08/2026

Akimirkos iš RTRT dirbtuvių 🙌 Ačiū ačiū visiems dalyvavusiems - už norą geriau suprasti žirgą, atrasti, ką gali mūsų rankos ir kūnas, bei patirti RTRT savo kailiu.✨🫠🫴

Lina 🧡

Address

Palanga

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lina Tilvikaitė/JSK "Ties Baltija" posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Lina Tilvikaitė/JSK "Ties Baltija":

Shortcuts

Share

Category